Dienoraštis
Šiame dienoraštyje bus bandoma trumpai pateikti naujienas, kurios atkreipė mano dėmesį. Be abejo, pirmenybė bus skiriama naujienoms ar šiaip įdomesniems faktams, susijusiems su biomedicinos srities teisiniu ir etiniu reguliavimu.
Turiu įspėti, kad dėl suprantamų priežasčių neįsipareigoju dienoraščio atnaujinti kiekvieną dieną, o taip pat pateikti naujienas realiame laike …
2009. 02.15.
Praėjo savaitė, kai Anapilin pasitraukė Eluana Englaro, 17 metų išbuvusi pastovioje vegetatyvinėje būsenoje. Eluanos tėvo prašymu, Italijos teismas davė leidimą nutraukti jai maitinimą ir hidrataciją. Italijos visuomenė pasidalino į dvi stovyklas: viena pusė palaikė Eluanos tėvą, kita pusė teigė, kad jis nėra tinkamas jos interesų atstovas.
Ši istorija panaši į prieš keletą metų plačiai nuskambėjusį Terry Schiavo atvejį Jungtinėse Valstijose. Terry atveju leidimo atjungti palaikomąją slaugą prašė jos vyras, kai tuo tarpu jos tėvai tam priešinosi. Tačiau Terry tragedija taip pat atskleidžia nemažai “banalių” gyvenimiškų detalių: jos vyras prisiteisė kelių milijonų kompensaciją dėl medikų netinkamo pagalbos suteikimo, praėjus pusmečiui pas jį atsikraustė draugė, su kuria susilaukė vaikų, prisiteisti pinigai palengva tirpo apmokant Terry slaugos išlaidas.
Abiem atvejais teisėti atstovai pakankamai vėlai “prisiminė” moterų valią nebūti gydomomis ar slaugomomis, esant tokiai situacijai. Abiem atvejais teismai, nors ir dvejodami, tokią jų valią pripažino buvus.
Viešojoje erdvėje vykstantys ginčai kelia terminologinę sumaištį ne tik paprastų piliečių, bet ir profesionalų galvose, o tuo pačiu nukreipiamas dėmesys nuo problemos esmės. Daugiau įžvalgų galime pastebėti A.Narbekovo straipsnyje 2008 metų “Jurisprudencijos” 12 nr. apie egzistuojantį terminologinį chaosą moksliniuose straipsniuose apie eutanaziją. Vien ko vertas teorinis kai kurių iškilių teisininkų samprotavimas apie davimą leidimo atlikti eutanaziją asmeniui, kuriam yra konstatuota visiška smegenų mirtis!!!
Teisė paprastai stengiasi laikytis nuošalyje diskusijų apie tai, kiek asmens gyvenimas vegetatyvinėje būsenoje turi vertės. Tačiau abu paminėti atvejai yra tam tikras nerimo signalas: ar nesąmoningo ligonio valia nebus preziumuojama? Tuomet kur bus riba tarp savanoriškos ir nesavanoriškos eutanazijos? Sakoma, kad istorija juda spiralės trajektorija … Pakanka prisiminti praėjusio amžiaus 30-sius metus …
2008.02. 20
Dead Set The Sleeping Dictionary
Agentūra AP prieš 10 dienų pranešė, kad didžiausias pasaulyje vaistų gamintojas Pfizer Inc. nuo kitų metų pradžios atskleis visus ženklesnius (viršijančius 500 JAV dolerių) atliktus finansinių paskatų mokėjimus gydytojams, tame tarpe ir vaistinių preparatų klinikinių tyrimų tyrėjams. Tai būtų pirmas kartas farmacijos industrijoje.
Įdomu prisiminti, kad dar visiškai neseniai vaistų kompanijos bei gydytojai kovojo prieš Bušo administracijos planą uždrausti dovanas ir kitus paskatinimus, kuriuos farmacinės pramonės atstovai duoda gydytojams ir vaistininkams skatindami tam tikrų vaistų išrašymą bei pardavimą. Toks dabartinis staigus posūkis aiškinamas kompanijos noru tvirtinti pasitikėjimą tarp pačios kompanijos ir pacientų. Tos pačios naujienų agentūros pranešime pateikiama ir prozaiškesnė priežastis – tai Neurontin’o skanadalo, kainavęs kompanijai 430 mln. JAV dolerių, pasekmė.
Tai kas mums būtų įdomiausia, tai tos pačios kompanijos mokėjimai Lietuvos gydytojams . . . Sunku kol kas spėlioti, ar mums visa norima žinoti informacija bus pateikta. O ir 500 JAV dolerių sumos viršutinė riba mūsų ekonominės realybės atveju vargu ar būtų adekvati.